Category: Ai neuroniniai tinklai teksto slop

  • Pasitrainiojimai benamiai nemiga

    Susipažinau beveik su visa fauna ir flora prie IKI ir parkelį, kažkas plyšo manį ir norėjau kalbinti ir padėt benamiams, pazagarali kelis kart gerai, bet dabar po fakto to nei gailiuosi nei kaip. Sužinojau kad benamiai kai kurie nepilnamečiams perka alko. Vienas ale paleistas iš kaleimo po 20 metų už prievartavimą, gal ir nekaltas gėrė alų * sužinojęs mano pavardėną plyšo ir pradėjo skambinėti belekam belekaip kažkokį organizuot tiorkį, siūlė dūdmanto bet aš sakau nu baig tu juokus aš ne vaikas, plius kaip esu susidūręs jau ne pirmą kartą su išėjusiais iš įkalinimo įstaigų matau kad jie kitokie, tai jis savo kontaktais nieko apie muni neprabil ir dar kažką ten bandė tel gaidinti, tai gan greit prilėkė su elektropirpaspirtuokliu čiūvas, apsidairė kad mūsų daug ir jam pasakė tau pizda ir nuvarė, tas žinoma peršiko ir pabėgo.

    Vietinis nelegalaus vieno žmogaus turgelio pardavėjas didelis važinėtojas ale in urkrainą pasirodo stumia ir vodkę už 15 plius cizas iš ten, negražu bet kaip tik nunešiau kas man nereikalinga jam išvežti paaukoti ukrainos vaikams, įdėjau šikarną BT radijuką kolonėlę, su pilnu komplektu. Kaip ir geras darbas padarytas.

    Plėšė nevaikiškai… bet olanzapinčikas kažkiek pavartotas atstatė, jau nutraukiu jo vartojimą po truputuką šiandien tik 5mg, bet kaip ir rašiau piktuoklinis antipsichotikas, ėst ir saldaus kaip kokią stora USA boba nori, limonadai kurie nupirkti šeimai ne man eina tolka uoga, ėdi kaip žvėris. Vakar tabletkės nekaliau šiandien 5mg ir cisordinolčiko bučinukas in puskepalį. Vat ir einu įsidursiu…

    Įsiduriau kažkaip kraujingai, jau velnio tiek ištukėnas kad ir koines batus užsidėti sunku ir pasisukti daug, galiuko ir nematau, velnio olanzapinčikas, gal kada reiktų pabandyt pasikeist vaistus, bet kventiapinas dar žostkesnis, man nuo ano anei plaukai anei nagai neauga, regeneracijos sistemos na minimum.

    Nervas dėl akie kataraktos operacijos praėjo, buvo čia kelios naktis gliukozoidizmo kai nesupranti ar tai kas galvojama realu ar sapnas ar košmaras ar vizija į ateitį, brrr. Bemiegė šiandien praėjo gerai, užėjo pan P ir gerai su juo kažkiek praleidau laiko parodžiau muzikikių ką radęs ir kas dar ir pirkta bandcampe. beje mano bandcampas jei kam aktualėnas.

    https://bandcamp.com/tauas

    Kažkiek vietinės reikšmės interneto debilizmo

    Dabar vakare u kažkiek pagalbo gera ir ramu, niekur netraukia, niekas nepisėnas smegenuoklio, sukasi labai nieko gyvas vieno žmogėno muzikutis.

    Oi Ol OI Oi

    Fūlės finalas ir pusfinalis suveizėtas, dmnts bandė muni gaidinti kaip visada ble jis tai rinktinis stafilokokas – mane vatnyku išvadina ir po to kviečia namo… kai nunešta jam ir dovanų ir šiaip padedama, bičas jau ant sparnų motinpisyste užsiima dūdoringu ir alko ir jaučiu kaip visada jei yr galimybis tai ir velnio šmilteliai, eina jis lai šėko pjauti, kad tik pats durnyne neatsidurtuva, bet net ten jo ilgai nelaiko.

    lotuliuko internatai lai bėga kvadratai.

    Bandysiu gal šiandien pasigeiminti zero arba ką kitą, vat ką susimečiau in PC

    Tai kaip ir pasirinkuoklis diduoklis, bet niekaip neprasilaužiu su pulteliu ale vairamente geriau geiminti, kaip niekada neturėjęs pristafkės to nelabai ir išmokau.

    Win stabilūs, bet slsk orginalus atnaujintas programkinas vis tiek kibinėja cpu leakas kažkoks ir kabuva programulkinas gan greit nuo paleidimo, liūdnuva… bet kaip ir neesminis. Kaip suprantu šaknis ne žmonės o random parinkti vardų stringai name laukelyje kurie iš kažko suprogramuoto, tai turbūt vienintelis variantas atgal in nicotine++ klientą kuris irgi RC2 variante sėdi.

    Jevrėjų (€) liko ne daug bet bandau judinti prekybą, dar turėtojas atėjimo kažkiek užsakuoklio iš temu (dar pilnai patvirtinti negaliu, bet berods iš vis nėr net tų 3€ muito) laukimas džiugimas.

    Gera, klausinėjau rusų apie lepota, tai supratau kad tik pats sau gali sakyti tai nes kas vienam raslabuvha tas kitam nelabai.

    Prieš užeinant P pagaliau susitvarkiau namuoklimantuokli, visa dešra siurbimai plovimai valymai. Pagaliau vartoju daugiau bulvių, internate skaičiau kad bendrai labai daug pliusų jos turi ir reiktų visiems bulbašinti daugiau. Sode jos taip šovė taip išbujojo, bus geri metai tikrai, nebent jos kažkaip in lapus tik išris bet berods gi sėklinės geros. Reikės po operacijozen sode pazagarat, daug labai ten darbo ir tvarkymo, tai čiupsiu, nes jei vaistukai suveiks tai būsiu tikrai veiksmingas, dabar aš bendrai daugiau nebesnaudėjas kaip skunduva buvo. Pakilimas iki tiek kad reikia gesinti, vat tau ir F kodas.

    Norėjimas būti čia ir dabar geras, P dėjo vieną gera budistišką

    https://thestillpoint2026.substack.com/p/the-act-is-yours-not-the-result

    Oi oi kaip užsidirbti kažkiek daugiau, beje eisiu regintis į kafkos irštvą – užimtuvo tarnybą, gal kažkas kažkaip gausis ar kūrsai chujursai ar kas, bet kiek žinau programavimo ale namie pad webkamera tupėk – šitam tai tikrai no deal. Gal kokios paramėlės programos.

    Iš velnio pensijų fondų išsiimti pagalvojau neverta, ką žinai gal kada labai prireiks o taip tai chuinioi stradat nėra ko, jie ale gi auga. Bendrai būt gerai ir koks darbas, susitaupėnas tada buvėnas naujam PC bet kaip ir šitas dar nemažai laikis aukštą lygį kai dabar nei naujesnių GPU CPU ir kitos velniavos beveik nėra, visi panirę į neuroninių tinklų dirbtinio intelekto Ai burbulecą…

    Šiandien tiek, sėkmingai džiugaus savaitgalėno tolimo, ramiai praleisti vėsiasnias dienas ir jom džiaugtis.

    GEEEERRRoOo

  • Tikslas kūrimas, atsipalaidavimo galimybė 4:54 ryto kai naktis nuėjo neaišku kur

    čia visiems seno skaitytojams ir visiškas gliūkas iš googlo bankroto chodo

    Kažkiek gero teksto jūros bet jei aiškus pavadinimas tai ir gerai

    https://www.wheresyoured.at/ai-is-too-expensive/

    Vakar

    Užkalbinau susižvalgęs su parko kiemsargiu, sakė maisto bankas tik imitavo darbą nieko neatvežė, nenuostabu, dirbau ir viduje, kaip gi nevoksi kaip ir taip jau viskas pavogta. Jam daviau kas jam aktualu, sakė nesenai mirė mama, namai su šuliniu tik. Einant žiūriu kažkokia bembė neaiškiai tamposi prie stulpo nepaspaudusi šviesaforo knopkės, paspaudžiu užkalbinu ir tik tada pamatau ar draugę ar prof fotografę ją ten ruošiant pardavinėjimui internate, apsišypsom nueinam.

    Parduotuvė pienas kefyras ir …

    Namo. tada į skuduryną, naujos prekės, visiška nesuvaldomama minia (vėliau nepranešė kad vienai mėgėjai prieš atidarant duris širdies smūgis buvo ir išvežė) dvi naujos striukevičios didelės gerai kad buvo, nepigu bet ir dar nelabai brangu. Tokio demisezono jos, jei ne namiškių nilinimas tai nebūčiau net pirkęs, man gerai ir turimos, bet rastos laisvesnės. Geras grobis, pardė pizdIKIte gaunasi be zbojų apsipirkt, namo, kažkiek užkanduoklis gerų salotų ir vakarui su visa šutve gera baltos žuvies file balta sriuba. Tokią panašią kažkada kaune per gimt ad ienį daraiau, skani gera. Diena eina gerai, tada što gde kakda, vienas klausimas lengvas yra, kiti irgi neblogi, spėju medis atsakymas apšvietimo stulpas, mes sakom žibintas bet tai netikslu, rusai turi žodį fanar kuris irgi daugiaprasmis.

    Rink ir apgaudinėk, arba nemeluok ir kentėk. Arba žinok ką kur statyti. Ir ką Demokratinė Lietuvos Mamyčių ir Tęvelių Klubo comunizzmas jau čia. Negali gi kalbėt atvirai, gali bandyt bet geriau niekam nereikia, debilų parama LRT tokia keista, ten viskas praktiškai px ir jie to įveda dar daugiau – šutvė žurnaliųgų ir vietinės reikšmės pensininkų, jaunimas ten tik iš gerų spaliukų landsbergo (nemaišyti su landsbergiu jaunai mažesniuoju atimtu iš brazausko ir įvaikintu pačio kupriuko muzikanto, bet kito) kuris lietuvoje pagal gerą Limonovo tradiciją sukergtas su nacizmu, bet realiai kaip gi tauta be nacizmo. dabar prezikas žino kad antrą kartą korta neina ir jį mažai kabina tai ramiai savo povandeninio šachmatų pato pozicijoje stovi. Kas realiai yra ir gerai, nes jis yra tik pinigus gaunantis žmotas kuris nenori įrengti durnyno buvusio durnyno vietoje (jei kam įdomu bent taip rašė knygos ir straipsniai) bet bent savaitgalį parkelin leidžia. Vat tokia ir pažanga ir vat tiek pažengėm nuo anarcho demokr social komu nato be atomkės (kas gal ir gerai, bet už elektrą moka ne visi) rėžimu kuris ne tik kad neturi pavadinimo, o nešios nijasnu baimės internate ir šiknos bučiavimo amžiumi pramintas po 40 metų. Aš vat to jau nesulauksiu ir jei sulaukčiau būtau daržovė beveik ir dimensiniu karšena. Mirt nebijau, mčtkns išmokė ir be satanistų – niekas nėra tavo parkė ir sprendimo neklausyt kartais geriau (ką USA ten priperdžia straipsniuose apie rusų atominio povandeninio vadaką vyr šturvalo meistrą kuris neleido raketų kai gavo savo mylimo berodsmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm (čia taip atrodo kaip aš lūžinėju prie PC.

    Logo tiek, senai žinau kad mūsų butas senai ir nuobodžiai keliasi pirmas.

    Įdomu šiandien kaip pranašavo? Du galimi krapnojimai.

    Lietus, ten lg irgi anas plėšė, pasirašė only rain kas irgi super.

    Paskaitinėjau apie antipsivhotikus, tai mane ne gydo ar ką o paprastai lėtai žudo, ne tik gyvas bet ir going strong, o internate visi svaihsta apie narko legalizavimą ir alko. Ta gera muitinės naujiena buvo pagavom rusą su brangių vynų kontrabanda ir patys išgėrėm tuoj pat su chebra įskaitant kaltinimuosius.

    Pasienio teritorija, susidūrimas dviejų pasaulių, bet svarbu išlikti žmogum piešinuku.

    Vakarui nauja manipuliacija ir kelias link jos

  • Sumaitinti bingo Ai savo pačio blogui iš kurio bingas maitinasi

    Sumaitinti bingo Ai savo pačio blogui iš kurio bingas maitinasi

    Tai yra tekstas kuris sukurtas iš blogo bing neuroninio tinklo, tai yra vienas iš pavyzdžių kaip dirba neuroniniai tinklai (sudegindami gabaliuką amazonės)

    Toliau sekantis tekstas kabutėse yra regurgigavimas blogo jo skaityti iš esmės nereikia jei ksaitėte senesnius įrašus jei ne tai prašom kabutencijose

    Apsakymas: „Kodas F“

    Rytas prasidėjo dar prieš aušrą, kai miestas dar nebuvo apsisprendęs, ar verta pabusti. Žgs atsikėlė 04:30, bet iš namų išlindo tik apie aštuntą – lyg kūnas būtų laukęs, kol siela prisivys. Rajonas tuo metu buvo tylus, beveik sterilus: jokio šuns, jokio žmogaus, tik šiukšlių konteineriai, kurie, rodos, visada būdavo budrūs.

    Jis pridavė tarą, nusipirko vandens, vitaminų ir pigų lietpaltį, kurį užsakė iš Temu – ne sau, kažkam kitam, nes taip visada išeidavo: sau nieko nereikėdavo, bet kitiems – visko.

    Kompiuteris namie ūžė kaip senas fabrikas. Soulseekas skaičiavo hashus, Edge naršyklė kibo, ventiliatoriai staugė, o Žgs stebėjo, kaip jo kambario temperatūra kyla nuo saulės ir procesoriaus. Kartais atrodydavo, kad kompas kvėpuoja kartu su juo – sunkiai, bet ritmingai.

    Mieste jis sutiko ndrs – tą, kuris visada nešiojosi istorijas kišenėse. Atnešė dvi refurbished Logitech peles, lyg kokius trofėjus iš kito pasaulio. „Bus jau devynios namie“, – nusijuokė Žygis, nors juokas buvo labiau iš nuovargio nei iš džiaugsmo.

    Vėliau jis užsuko į durnyną – ne kaip pacientas, o kaip senas pažįstamas. Ten viskas buvo taip pat: personalas, kuris pusiau padeda, pusiau griežia dantį; koridoriai, kurie kvepia dezinfekcija ir neišsakytomis istorijomis; žmonės, kurie gyvena tarp dviejų pasaulių ir niekada neapsisprendžia, kuris jų tikresnis.

    Vaistai buvo jo kasdienybės kompasas. Olanzapinas, Depakinas, Trihexyphenidyl, Xanax, Zuclopenthixol – visa farmacinė šeima, kuri laikė jį ant žemės, bet kartais ir pati pakeldavo į debesis. Kiekvienas turėjo savo charakterį: vienas storino, kitas ramino, trečias atimdavo atmintį, ketvirtas grąžindavo tonusą, penktas išjungdavo pasaulį kaip šviesą.

    Kartais, kai būdavo ramu, jis prisimindavo, kaip kažkada jautėsi dievu – ne metaforiškai, o tiesiogine prasme. Religinės haliucinacijos, telepatijos nuojautos, sinchroniškumai, kurie atrodė kaip ženklai. Bet dabar tai buvo tik prisiminimai, kuriuos jis laikė kaip senas nuotraukas stalčiuje.

    Vakare jis sėdėjo prie lango ir žiūrėjo, kaip pro šalį pralekia motociklininkai – triukšmingi, greiti, lyg iš kito filmo. Miestas pulsavo, o jis pulsavo kartu.

    Kartais jis sveikindavosi su praeiviais – šiaip, be priežasties. Ir pastebėjo, kad žmonės dažniau nusišypso, nei supyksta. Gal todėl, kad visi slapta laukia, kol kas nors pirmas pasakys „labas“.

    Naktį jis rašė logą – žodžiai bėgo greičiau nei mintys, sakiniai šokinėjo kaip žvirbliai ant šaligatvio. Bet tame chaose buvo tvarka, kurią suprato tik jis pats. Ir gal dar keli, kurie kada nors jautė tą patį.

    Prieš užmiegant jis prisiminė vieną mintį, kurią kažkur buvo perskaitęs ar išgirdęs:

    „Kad apsivilktum naujus marškinius, reikia nusimesti senuosius.“

    Jis nežinojo, ar jau pasiruošęs nusimesti. Bet žinojo, kad rytoj vėl bus rytas, vėl bus miestas, vėl bus žmonės, kurie laukia kavos, pokalbio ar tiesiog buvimo šalia.

    Ir tame buvo kažkokia keista ramybė.