Diena rami įslinko į naktį. Žaidima Zero Parades šiek tiek čėdiju, patinka, bet ir nenoriu jo suvalgyti iki galo greitai, nors žinoma ir pats Elysium dar nepabaigtas.
Suleisti vaistai, miego nesinori, galvojant kad kažkas bus in gero tikrai nesitikėtina, beleberda virs ir burbuliuos tik smarkiau. Man svarbu dabar prie rūkymo metimo (kuris beje dabar naktį labai saldžiai traukia, visdėlto gi tam ir skirta narkata ta kad galėtum nesimiegoti geriau) bet turiu niuchalus jie kažkiek apramina, žinoma pirkti nebėgčiau. Labai padėjo vieni pastebėjimai apie paskutinį pelevino romana suprasti daugiau jo suvokimą ir jį labiau taikyti, supratimas kad mesti rūkyt gali ir keistis gali ir tam reikia ir suvokti nuslydimo galimybį ir su juo atitinkamai dorotis.
Šviesos greičiu šovęs laikas primena apie visišką laikinumą, greit prabėgančias geras dienas ir negalėjimą savęs aprūpinti vėliau ateitį, kol kas skųstis nėra kuo, bet realumo ir buržujų gniaužtai tvirti, plius praktiškai visiškai tas – kaip ir demokratija gerai, bet people are retarded, čia viso pasaulio mažne problema, net ne tik demokratinių rėžimų.
Aš žinau kad esu realiai užribis, ir savo suvokimu ir tiesa ir nepraplautom sau smegenim kurias taip dažnai matai viešai dėstomas “teisinguolių”. Mano suvokimas paremtas praktiškai vienu dalyku, po mirties nieko, ne mano teritorija, iki jos kaip senas mano moto: nėra ribų nes jau už jų. Bet sėkmė yra kalė, kartais gaunas kartais ne. O vat norisi idealumo, kurio nėra ir nebus. Mane džiugina pati galimybė būt.
Jei šiaip tai kiek matau kas darosi aplinkui ir kiek patyriau per gyvenimą, tai faktas vienas – visų pirštai į save nukreipti, retai sutiksi kažką patikimo, nors ir gan daug laiko esu praleidęs puikiai, bet keliai išsiskiria. O trešėjų ir lipėjų ant sprando visada buvo ir bus ir tik daugės. Tuo kartais buvimas vienu realiai beveik pigesnis nei chebroje ar su kažkuo.
Kas labai gerai kad blaivumo siekis po truputuką vyksta, žinoma pasvaigstu kartais apie gerą ar dūmą kanapės ar aiškų bent ką vartoji miltelį bet tai tik sąmonės paribiuose, greičiau primena daug kartų variantas tai kad žolė jau nesuteikia “rush” o tik šiokią tokią paranoją, alko bendrai kai pradedi pilstytis tai trenkia per piniginį ne ant tiek kiek narkata bet laipsnis turi vieną dalyką, atjunginėja ir daro mieguistai neveiksniu, jaunystėje jo atlaikai daug, dabar mažne po 3-4 alaus gali eiti snaust kelias valandas, tai nelabai tikrai gerai, milteliai vienam vartoti bendrai nesąmonis, su kažkuo irgi nelabai aišku kam, laikas kaip ir su žole ar alko išmestas tuščiam, bet jei iš lygties šalina narko ir alko, tai praktiškai nelieka ko susitikt ir pabūt, o tie kurie sukasi toje karuselėje atrodo gan liūdnai, ypač jei neturi finansinio tam atsparumo.
Tai dabar net variantas ne spend my money on entertainment o tiesiog pasitaupyt, bet to taip ir neišmokau bet automatiškai su alko narko ir nikotino atsisakymu kažkiek susitaupys, plius jei maistą pirkčiau protingiau mažiau reiktų išmest, dabar gan dažnai to ar kito nesuvartoju… Temu užsisakinėt nėra ko, skelbiuke irgi beveik niekas netraukia, tiksliau gal visiškai niekas ten. Vat gal atsinaujinti laikrodį iš casio į casio, šitas jau su įplyšusiu apyrankės dirželio užkišimu, dar gyvas bet tuoj jau bus viso laikrodžiui, naujas nėr toks ir brangus su mėnulio faze kad ir čia lt. apie 40-50€. Diskų kompui neįperku, vietos nei kasečių nei plokštelių grotuvui namie nėra kad ir kambarys didesnis, kolonėlės tenkina esančios, kelias striukes nusipirkau, lipdukų bombinimui turiu fainų, smilkalų kai nerūkau naudoti irgi nereiktų, turiu to skanaus medžio pagaliukų, irgi gerai pakvėpina. Vat vieną pakūrenau.
Iš seno kažkaip gali gimti kažkas naujo, bet faktas kad tai ne mana problema. Man rūpi kada akies operaciją padaris, man rūpi kad nebebūtų taip karšta, bet bus dar tų karščio bangų. Norisi kažkur kažkaip su kažkuo kažkada kažkam. Tikrumo ir tikslo jokio – tik išlikt ir būt susitaikius. Prognozės paprastumas kaip komunizmo terminalumas ir interneto tuštumas ir tuštėjimas.
Prisimint kelis dalykus, jei blogai ledų arba šokolandkės plytką, jei nepadeda kažkiek vaistų, vaistus naudot protingai. Susitikimas su kitais suvokimais keistas, vieni tik trumpi pakeleiviai kiti ilgesniam laikui, bet iš esmės būt bent gerai tikėt kažkuo po to ai gal nereikia, deje nuo tų tikėjimų tiek pasaulyje ir beprotybės.
Visi renkasi savo kokybę o vieniems iškritusios geresnės kortos nei kitiems. Sėkmė neprasideda nuo afrikos ar kinijos kaimo, brazilijos lušnynų kvartalų ar anglijos gilumos, bet kažkam gali atskilti, ir kai žlugo sąjunga tada skilinėjo taip keistai kad iki šiol niekas neaišku. O valdantys kiti koorporacijų mechanizmai kinta nuo fašizmo vėjo taip greit kad net klaiku, man žinoma pride pavėskė irgi keista, bet jau tam jos ir yra, kad priešinti vienus su kitais.
Netikėtumas ir netikėjimas kartais žmoguje gaunasi į suicidą, aš ten supratau kad geriau nereikia savu noru. Bet kartais ant tiek nejauku ir nedžiaugsminga kad nors ožkele kambarį bliauk vis tiek visiems viskas visiškai px. Ramumas ir tingumas, vat tai tau išradimas. tiek jo ir reikia, nes kad iniciatyva baudžiama tiek kartų įrodyta kad net baisoka. Bet ji vis tiek yra gi ji ir viltis yra durnių motina.
Kažką vėl radau geresnio tubčike, jau sulaukiau ankstyvo ryto visai nenorėdamas miegot. išgėriau vandens gan daug, šokolado plytkę irgi suvartojau.
Laiko sukimosi diktatas toks ryškus, nori nori nori o žinai kad galimybės nėra ir nėra net garanto kad ir gavus ko nori tau patiks – nėra.
Leave a Reply